Menininkai Audrius Ambrasas ir Dainius Liškevičius gyvena Vilniuje. Stebėdami čia vykstančius procesus, jie savo iniciatyva siūlo idėjas miestui ​​- taip atsirado "Žaliojo tilto ženklai" ir kinetinio Petro Cvirkos paminklo koncepcija. Šios idėjos leidžia kurti naują santykį su esamais istorijos bei kultūros ženklais. Menininkų siūlomi sprendimai skirti stiprų ideologinį krūvį vis dar turinčioms erdvėms, todėl susilaukia visuotinio dėmesio - tiek palaikančių, tiek prieštaraujančių balsų.
Kodėl menininkai imasi permąstyti kontroversiškai vertinamas miesto erdves? Kiek idėjai (ir autoriui) svarbus jos realizavimas? Galiausiai, kaip šios ir kitos menininkų iniciatyvos nuskamba meniniame bei istoriniame kontekstuose? Apie tai leidyklos LAPAS organizuojamame pokalbyje mintimis dalinsis menininkai Audrius Ambrasas ir Dainius Liškevičius, istorikas Zigmas Vitkus ir menotyrininkė Laima Kreivytė.

Apie pokalbio dalyvius:
AUDRIUS AMBRASAS - architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, įvertintas už "jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę". Svarbiausi įgyvendinti projektai: Verslo namai "Paupys" Vilniuje (2020), "Baltic Hearts" biurų kompleksas Vilniuje (2014), Menų inkubatorius "Rupert" Vilniuje (2013), "DNB Bank" būstinė Rygoje (2011), "Swedbank" būstinė Vilniuje (2009), administracinis-komercinis kompleksas "Europa" Vilniuje (2004).

DAINIUS LIŠKEVIČIUS yra vienas aktyviausių Lietuvos "lūžio kartos" menininkų, ženkliai prisidėjusių prie dailės raiškos atsinaujinimo po nepriklausomybės atkūrimo. Savo kūryboje jis tolygiai plėtoja instaliacijos, fotografijos, performanso ir kitas sritis, toliau trindamas žanrų ribas ir ieškodamas naujų formų šiuolaikiniame mene. 2015 m. Dainius Liškevičius atstovavo Lietuvai 56-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kurioje pristatė projektą "Muziejus".

ZIGMAS VITKUS - istorikas, publicistas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas. Tyrinėja Antrojo pasaulinio karo atminimą, ypač Holokausto paminklų ir memorialų kultūrą, domisi disonansinio paveldo problematika. Dirbo visuomenės ir istorijos temų redaktoriumi interneto dienraštyje "Bernardinai.lt", vėliau - Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, tyrė Panerių memorialo istoriją, kuravo šios atminimo vietos kompleksinio sutvarkymo projektą. Rašo tekstus LRT ir knygas vaikams apie istoriją.

LAIMA KREIVYTĖ - nepriklausoma kuratorė, menininkė, rašytoja, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja. Dirba savaitraščiuose "7 meno dienos" ir "Literatūra ir menas", rašo apie meną, kiną, feminizmą ir queer kultūrą, yra išleidusi dvi poezijos knygas. Kuravo per 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Baltijos paviljoną 3-iojoje Prahos bienalėje, Lietuvos paviljoną 53-iojoje Venecijos bienalėje ir Nacionalinės dailės galerijos XX-XXI a. ekspoziciją. Veda LRT Klasikos programos radijo laidą "Homo cultus. Iš balkono". Dalyvauja parodose solo ir su grupe "Cooltūristės".

Renginys bus transliuojamas ir leidyklos LAPAS Facebook paskyroje.