20212020
2020 03 06 - 06 06
2020 05 19 - 06 28
2020 07 25 - 10 11
2020 08 01 - 10 11
2020 10 21 - 11 15
2020 08 01 - 2021 03 25
20192018201720162015201420132012201120102009
2020 07 25 - 10 11

Laukinės sielos

Laukinės sielos
Baltijos šalių simbolizmo dailė

XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Rusijos imperijai priklausiusios dabartinės Baltijos šalys buvo draskomos kovų tarp carinio režimo ir tuometinio baltvokiečių elito (dab. Estija ir Latvija), išgyveno represijas ir rusifikaciją (dab. Lietuva). Nepaisant to, tai buvo laikotarpis, kai jose subrendo tautinis atgimimas. Stiprėjantis savojo krašto paveldo reikšmingumo suvokimas, kurį skatino archeologiniai tyrimai, etnografinių objektų, sakytinių ir rašytinių šaltinių rinkimas, taip pat augantis tautinis sąmoningumas pamažu leido atsiskleisti unikalioms šių kultūrų tapatybėms.

Po įvairius kraštus pasklidę Baltijos šalių dailininkai aktyviai veikė meniniuose susibūrimuose, kurie buvo atviri kitų Europos kultūrų įtakai (lietuvių draugija "Rūta" Krokuvoje, latvių "Rūkis" Sankt Peterburge, "Jaunoji Estija" Tartu) ir užėmė svarbią vietą telkiant progresyviai mąstantį jaunimą, savo kraštuose steigiant įvairias kultūros draugijas. Dauguma menininkų išsilavinimą įgijo svetur ir buvo veikiami Rusijos ("Meno pasaulio", Nikolajaus Rericho), vokiečių (Arnoldo Böcklino) ir skandinavų (Edvardo Muncho) kūrėjų. Paryžių, kaip tuometinį meno pasaulio centrą, menininkai aplankydavo norėdami susipažinti su naujausiomis vakarietiško meno kryptimis ir jų atstovais (Augustu Rodinu, Pauliu Gauguinu, Jamesu A. M. Whistleriu). Baltijos šalių dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybinės laisvės idėją ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes, o atsigręždami į savo šalių istoriją bei ilgametes tradicijas susikūrė tvirtą pagrindą savo tolimesniems ieškojimams - nesutramdomų sielų klajonėms.

Nors Europoje simbolizmas paplito paskutiniuoju XIX a. dešimtmečiu ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau patyrė nuosmukį, Baltijos šalyse jis buvo vėlyvesnis ir kitoks - nevienalytis. Simbolizmas kaip tarptautinė meno srovė siekė atskleisti neapčiuopiamą realybę, besislepiančią po išoriniais fizinio pasaulio pavidalais. Baltijos šalių menininkai savaip pritaikė šiuos principus kompozicijose, kurios kartais atrodo kerinčios ir belaikės, kartais -tamsios ir perversiškos kosmopolitine fin-de siécle maniera, o kartais siūlo gėrėtis įvairiais stiliais nutapytais gamtos peizažais. Ir visgi Baltijos šalių simbolizmo savitumą daugiausia lėmė jį lydėjęs nacionalinio romantizmo dvelksmas. Tėvynės aukštinimas, folkloro ir populiarių legendų skoliniai, naudoti lyg archeologiniai kultūrinės atminties reliktai, čia tapo tapatybės konstravimo įrankiais. Mitologinės nuorodos (estų Kalevo sūnus) ir gimtųjų šalių kraštovaizdžiai, liudijantys gamtos virsmą, padėjo kurti alternatyvią realybę, kuri neretai įgaudavo politinės simbolikos.

Kuratorius Rodolphe Rapetti

Parodos adaptacija Nacionalinei dailės galerijai: dr. Algė Andriulytė, Eglė Mikalajūnė

Parodoje pristatomi Lietuvoje kūrę Boleslavas Buika, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Stanislovas Jarockis, Antanas Jaroševičius, Petras Kalpokas, Petras Rimša, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Vivulskis, Antanas Žmuidzinavčius, Latvijos menininkai Ādams Alksnis, Bernardas Borchertas, Burkards Dzenis, Emīlija Gruzīte, Pēteris Kalve, Pēteris Krastiņš, Rūdolfs Pērle, Vilhelms Purvītis, Aleksandrs Romans, Janis Rozentāls, Gustavs Šķilters, Teodors Ūders, Sigismunds Vidbergs, Johannas Walteris, Teodors Zaļkalns, estų menininkai Peetas Arenas, Oskaras Kallisas, Jaanas Koortas, Konradas Mägi, Aleksanderis Mülberis, Kristjanas Raudas, Paulas Raudas, Balderis Tomasbergas, Nikolai'us Triikas, Välko Tuulas, Aleksanderis Uuritsas.

Kūrinius skolino: Estijos dailės muziejus, Tartu dailės muziejus, Estijos istorijos muziejus, Under ir Tuglaso literatūros centras, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcija, Andrio Kļavinio kolekcija, Andriaus Jankausko kolekcija

Parodos organizatoriai: Orsė muziejaus ir Oranžeri muziejaus viešoji įstaiga, Paryžius / The public establishment of the Musée d'Orsay and Musée de l'Orangerie, Paris, Estijos dailės muziejus, Talinas, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Ryga, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilnius, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas

Parodos architektė - Ieva Cicėnaitė

Dizainerė - Laura Grigaliūnaitė

Partneriai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Latvijos kultūros ministerija, Prancūzų kultūros institutas, Estijos kultūros ministerija, Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerija, Prancūzijos ambasada Lietuvoje, LRT

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, BTA Viena Insurance Group, Exterus / Fundermax

Informacinis rėmėjas: JCDecaux