2018 07 13 - 09 30

Daiktų istorijos

Daiktų istorijos
Lietuvos dizainas 1918 - 2018

Žmogaus sukurti daiktai yra geriausia šalies istorijos iliustracija. Su išlyga - daiktai neatlaiko šalies krizių. Kai išnyksta valstybė, tauta lieka ir tęsia savo istoriją, pasitelkdama įvairiausias priemones: literatūrą, muziką, vaizdus, laiškus, galiausiai - legendas ir pasakas. Karai, okupacijos, emigracijos, represijos, tremtys ir deportacijos daiktus greitai sunaikina, o tuštuma užpildoma svetimais artefaktais.

Šiuolaikinio lietuviškų daiktų pasakojimo pradžią atsekti lengva. 1919 m. profesorius Jonas Šimkus, antrosios Lietuvos vyriausybės prekybos ir pramonės ministras, pranešime "Artimiausi Lietuvos pramonės uždaviniai" tarp būsimos pramonės gairių įtraukė ir nuostatą kurti bei gaminti daiktus - tekstilę, avalynę, namų, kontorų ir prekybos įmonių įrangą, indus, mokslo instrumentus, žaislus, žemės ūkio mašinas, vagonus. Praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų skonį ir akį išaštrinę pirkėjai jau turėjo dosnią lietuviško dizaino pasiūlą, įvertintą apdovanojimais tarptautinėse parodose. Deja, taip ir nesužinojome, kaip būtų atrodžiusi besiformuojanti lietuviško dizaino mokykla - 1940-1944 m. dvi okupacijos ir viena reokupacija šį pasakojimą nutraukė.

Atidėtas kūrybinis potencialas iš naujo pradėjo augti, kai valstybei - svetimai valstybei - vėl prireikė daiktų. Šis daiktų pasakojimas taip pat turi aiškią pradžią. Lietuvos valstybinio dailės instituto Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra 1961 m. buvo įkurta ištuštėjusiame lauke, kuriame stūksojo tik prieškarinės daiktų gausos likučiai ir stalinistinio ampyro naujadarai. Tiesa, jaunieji diplomuoti dizaineriai išsyk pateko į sovietinės gamybos ir vartojimo spąstus. Sovietų Sąjunga buvo net tik blogio imperija, ji buvo ir blogai funkcionuojanti imperija. Ideologizuota ekonomika visiškai nederėjo su gero dizaino ideologija, ir kiekvienas iki maždaug 1990 m. Lietuvoje pagamintas ir akį džiuginantis daiktas yra atskiro pasakojimo vertas paradoksas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, plyno dizaino lauko metafora galėjo trečią kartą tapti realybe. Juk valstybinės dizaino institucijos su gausiais užsakymais pradingo akimirksniu, o dizaineriai nebuvo pasiruošę kurti ir išgyventi globalioje kapitalistinėje rinkoje. Bet iš tikrųjų viskas vyko kitaip. Jaunas ir energingas verslas, pasikeitus sąlygoms, prisitaikė greitai ir jau 1991 m. pradėjo eksportuoti lietuviško dizaino prekes. Pasakojimų apie daiktus tonas vėl pakito ir iš punktyrinių istorinių refleksijų ar sovietinių anekdotų virto sėkmės istorijomis, kurios Lietuvos daiktų dizainą pavertė intriguojančiu siužetu.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda "Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918-2018" pasakoja, kaip Lietuvoje atsirado daiktų dizainas ir dizaineriai, atskleidžia netikėtas šalies istorijos, asmenybių ir kūrinių jungtis.

Parodos kuratoriai: Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Lijana Natalevičienė, Gintautė Žemaitytė, Ernestas Parulskis

Tekstų autoriai: Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Rasa Janulevičiūtė, Žilvinas Lidžius, Jurgita Ludavičienė, Lijana Natalevičienė, Ernestas Parulskis, Auksė Petrulienė, Vytis Ramanauskas, Adomas Rutkauskas, Gintautė Žemaitytė

Parodai eksponatus skolino: Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija "Židinys", Energetikos ir technikos muziejus, Estijos dailės akademija, Lietuvos banko Pinigų muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Milano trienalės fondas (Fondazione La Triennale di Milano), Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kretingos muziejus, Kupiškio etnografinis muziejus, Šiaulių "Aušros" muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Teresė Adomaitienė, Brigita Adomonienė, Diana Armonienė, Juozas Brundza, Stasys Brundza, Sigutė Chlebinskaitė, Jurgis Garmus, Vytautas Gečas, Jonas Gerulaitis, Rapolas Gražys, Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Kazimieras Januta, Nauris Kalinauskas, Jūratė Kavaliauskienė, Vytautas Kibildis, Audrius Klimas, Živilė Lukšytė, Ivanas Makmakas, Audronė Miliauskaitė, Gabrielė Naprušienė, Ina Novikova, Neringa Orlenok, Liudas Parulskis, Justa Petronienė, Auksė Petrulienė, Saulius Pilinkus, Marija Puipaitė, Kristina Pumputytė, Albinas Purys, Vytis Ramanauskas, Kęstutis Ramonas, Dalius Razauskas, Irena Rudzinskienė, Adomas Rutkauskas, Lygija Marija Stapulionienė, Benas Staškauskas, Birutė Stulgaitė, Ignas Survila, Algimantas Šarauskas, Aleksandras Šepkus, Simonas Tarvydas, Albinas Vaičiūnas, Sigitas Virpilaitis, Gintara Viskantė, Mindaugas Žilionis, Antanas Žilius, UAB "Acme group", dizaino grupė "Akis", Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerija-muziejus, UAB "Deeper, VšĮ "Dizaino fondas", UAB "Elseta", UAB EMKO, UAB "Gluk Media", dizaino studija "Jot.Jot", UAB "Lauksva", Lietuvos kompozitorių sąjunga, UAB "March design studio", UAB "Pixelmator Team", LR užsienio reikalų ministerija,  UAB "TeleSoftas".

Parodos architektai: Rokas Kilčiauskas, Adelė Dovydavičiūtė

Organizatorius - Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

Projekto partneris - JCDecaux

Informaciniai rėmėjai:  žurnalas Centras/Interjeras.lt, žurnalas Created in Lithuania, Lietuvos dizaino forumas